Pažvelkite į papuošalus, kuriais šiandien puošiasi žmonės. Tikriausiai pastebėsite, kad daugelis žmonių yra pasipuošę vėriniais, apyrankėmis, auskarais, segtukais, kuriuose yra pavaizduotas kryžius. Žmonės, kurie pasipuošia kryžiumi, apskritai apie jį galvoja kaip apie gražų papuošalą. Tačiau kokia kryžiaus prasmė? Kokia prasmė slepiasi po kryžiaus, kuriais pasipuošiame, kuriuos matome ant mūsų artimųjų karstų, kurie papuošia bažnyčios bokštus?
Krikščionys liudija apie Jėzaus Kristaus kryžių, kaip apie Jo sukrečiančios ir skausmingos mirties ženklą. Romėnų valdžia nuteisdavo nusikaltėlius prikaldami jų rankas ir pėdas prie didelių, medinių kryžių padarytų iš horizontalių ir vertikalių rastų, kurie buvo sukryžiuojami kaip didžioji raidė T. Nukryžiavimas buvo sugalvotas tikslingai, kaip kankinančios ir lėtos mirties forma.
Kai Jėzus pasakė esąs Dievas, religiniai vadovai bei valdžios atstovai, apimti pykčio ir įniršio, Jį suėmė ir nuteisė mirti ant kryžiaus. Kol numirė, Jėzus ilgas šešias valandas plūdo krauju ir kentėjo. Nors Kristus nenusipelnė tokios baisios mirties, ji buvo Dievo plano dalis! „Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties!“ (Laiškas filipiečiams 2, 8).
Jėzaus mirtis buvo kažkas žymiai daugiau negu žmogaus gyvenimo pabaiga. Jo, kaip Dievo Sūnaus, mirtis įvykdė nepaprastus dalykus. Mirdamas Jis prisiėmė sau viso pasaulio žmonių nuodėmes. „Kristus savo metu mirė už bedievius” (Laiškas romiečiams 5, 6). Jis atliko bausmę už mūsų nuodėmes.
Jėzaus mirtis reiškia,kad tuo metu, kai priimi Jį kaip savo Gelbėtoją, tau atleidžiamos tavo nuodėmės ir esi išteisinamas, t. y. Dievo akyse esi pripažįstamas teisus. „[Kristuje] turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės” (Laiškas efeziečiams 1, 7). Esame „išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje” (Laiškas romiečiams 3, 24).
Kol netikime Jėzų, esame priešiški Dievui. Tačiau dėl kryžiaus kiekvienas gali būti sutaikytas su Dievu. Priešiškumas tarp mūsų ir Dievo pašalinamas. „...Kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis...” (Laiškas romiečiams 5, 10). Įtikėdamas Jėzumi, tampi Dievo vaiku, gimsti Jo šeimoje, kurioje liksi visą laiką.
Priimančiam Jėzų savo Gelbėtoju, Jis duoda amžiną gyvenimą, laisvą nuo nuodėmės ir mirties baimės galios. „Kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Evangelija pagal Joną 3,16). „Per Jėzaus mirtį Viešpats... išvaduos tuos... kurie bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją” (Laiškas hebrajams 2,14-15).
Nors Jėzaus kryžius kai kuriems atrodo kvailystė, tikintieji Jėzumi Kristumi mato jame Dievo galią, išvaduojančią iš nuodėmės ir pragaro bei keičiančią jų gyvenimą (1 Laiškas korintiečiams 1,18).
Kryžius yra pagrindinio Krikščionybės fakto – Kristaus mirties vietoje mūsų – didžiausias simbolis. Tačiau kryžius sudaro tik dalį Gerosios naujienos. Jėzus ne tik mirė ir buvo palaidotas, bet ir prisikėlė! Taigi kai kitą kartą pamatysi kryžių, pagalvok apie tuščią kapą. Ir prisimink, kad Jėzus numirė, kad turėtum amžinąjį gyvenimą. Pasitikėk Juo kaip asmeniniu Gelbėtoju tiesiog dabar!
Gali tai padaryti melsdamasis:
Dieve, pripažįstu, kad esu pražuvęs nusidėjėlis. Noriu, kad Jėzus Kristus išgelbėtų mane iš nuodėmės ir pragaro bei apdovanotų mane visu tuo geru,kuris išplaukia iš Jo mirties ant kryžiaus.Pasitikiu Juo, kaip mano Gelbėtoju. Amen.
Kitas straipsnis: Baptistai nėra protestantai
