Baptistų bažnyčia

Krikščionys


Ar esi tikras krikščionis?

Per du tūkstančius metų krikščionybė išplito pasaulyje ir giliai įleido savo šaknis įvairiose šalyse bei kultūrose. Daugiau kaip du milijardai žmonių arba kas trečias mūsų planetos gyventojas išpažįsta krikščionybę. Mūsų šalyje šie skaičiai dar įspūdingesni – daugiau kaip devyniasdešimt procentų arba devyni iš dešimties Lietuvos piliečių laiko save krikščioniais.

Remiantis statistika, Lietuvą drąsiai galima vadinti krikščioniška šalimi. Kita vertus, mūsų šalyje nesiliauja savižudybės, žmogžudystės, vagystės, klesti korupcija, kyšininkavimas, girtuokliavimas... Jau nekalbu apie neištikimybę santuokoje, skyrybas ar kitas šeimos bei visuomenės žaizdas. Ar visa tai atspindi krikščionišką tikėjimą ir vertybes? Manau turime rimtai susimąstyti. Ką mes vadiname krikščioniu? Ir kaip krikščioniu tampama?

Naujasis Testamentas krikščioniais vadina Jėzaus Kristaus mokinius (Apd 11, 26). Mokiniai buvo žmonės, kurie GYVENO SU KRISTUMI. Jie kasdien būdavo su Jėzumi, leisdavo laiką drauge, įsiklausydavo į Jo Žodžius, prašydavo Jo pagalbos ir jėgos. Kristus asmeniškai dalyvavo jų kasdieniniame gyvenime, buvo neatsiejama jų gyvenimo dalis. Mokiniai buvo žmonės, kurie GYVENO KAIP KRISTUS. Buvimas drauge su Jėzumi įtakojo jų mąstymą, keitė širdies nuostatas, ugdė charakterius ir tikėjimą. Jėzus suteikdavo jiems jėgų įveikti sunkumus, pagundymus ir nuodėmes. Mokiniai savo žodžiais, elgesiu ir darbais buvo panašūs į Kristų, kuris buvo jų gyvenimo jėga ir pavyzdys. Juk žodžio krikščionis reikšmė – panašus į Kristų. Mokiniai buvo žmonės, kurie GYVENO DĖL KRISTAUS. Jie buvo visiškai atsidavę Jėzaus Kristaus valiai ir valdžiai. Jėzus buvo svarbiausias Asmuo ir didžiausias Autoritetas jų gyvenime. Mokiniai ištikimai laikėsi Jo žodžio ir pasiaukojančiai Jam tarnavo. Kristus buvo jų gyvenimo Valdovas ir Karalius. Šie žmonės buvo krikščionys tikrąja to žodžio prasme. Deja, bėgant laikui žodis krikščionis didžia dalimi prarado savo tikrąją reikšmę. Daugelis žmonių laiko save krikščioniais vien todėl, kad gyvena krikščioniškoje šalyje ar gimė krikščioniškoje šeimoje, buvo pakrikštyti vaikystėje, per šventes apsilanko bažnyčioje ar laikosi kitų religinių apeigų bei tradicijų. Tačiau visa tai – vien religinė kaukė, po kuria slepiasi trapi, nuodėminga ir nelaiminga žmogaus siela.

Tikroji krikščionybė – tai ne tuščia taisyklių, apeigų ir tradicijų sistema, bet gyvas Kristaus dalyvavimas ir veikimas tikinčio žmogaus gyvenime. Krikščionybė – tai Kristus, o Jis yra Gyvas ir Galingas! Be Kristaus nėra tikros krikščionybės, nėra nuodėmių atleidimo, nėra sielos išgelbėjimo. Be Kristaus nėra pergalingo gyvenimo, nėra vilties ir ateities. Deja, daugelis žmonių neįsileidžia Kristaus į savo gyvenimus, užrakina Jam savo širdies duris. Šiandien Kristus negali prisibelsti į daugelio širdis, namus, šeimas, mokyklas ar net bažnyčias. Jis niekada nesiveržia jėga, tačiau kantriai ir švelniai beldžia į kiekvieno žmogaus gyvenimo duris. Ar girdi? Kristus beldžiasi ir į tavo širdį: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi”(Apr 3, 20). Ar atversi Jam duris? Ar leisi Jam užeiti vidun ir apsigyventi tavyje? Ne visi žmonės įsileidžia Kristų. Vieni nenori, kiti nežino kaip tai padaryti. Kaip priimti Kristų į savo širdį ir gyvenimą? Kaip tapti tikru krikščioniu?

  1. Pripažink Kristui savo kaltes, kad Jis atleistų tau. Suprask, Kristus yra Šventas Dievas, o tu – nusidėjęs žmogus. Kristus negali ateiti ir apsigyventi nuodėmingoje širdyje. Išpažink Jam savo nuodėmes, nes tik Jis vienintelis gali atleisti tau ir apvalyti tavo širdį nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9; Iz 1, 18).
  2. Patikėk Kristaus auka, kad Jis išgelbėtų tave. Suprask, Kristus kentėjo ir mirė ant kryžiaus už tavo nuodėmes, kad tu galėtum išvengti pragaro bausmės ir amžinai gyventi danguje. Kristus neateis pas tą, kuris netiki Juo, kuris netiki Jo meile ir auka. Jis negali ateiti ir apsigyventi netikinčioje širdyje. Pasitikėk Juo, nes tik Jis vienintelis gali išgelbėti tavo sielą nuo amžinos pražūties (Apd 4, 12; Rom 10, 9).
  3. Pakviesk Kristų asmeniškai, kad Jis apsigyventų tavyje. Suprask, Kristus myli tave. Jis nori atleisti tau. Jis nori apsigyventi tavyje ir būti tavo gyvenimo Vedliu, bet Jis niekada nesilauš jėga į tavo širdį. Kristus laukia, kol Jį pakviesi. Kristus neateis pas tą, kuris nenori Jo ir asmeniškai Jo nepakviečia. Kristus negali ateiti ir apsigyventi Jo nenorinčioje širdyje. Šaukis Jo, ir Jis atleis tavo nuodėmes, išgelbės tavo sielą ir apsigyvens tavo širdyje (Ps 50, 15; Rom 10, 13). Šiandien gali tapti tikru krikščioniu, jei nuoširdžiai tikėdamas šauksiesi Gyvojo Kristaus šia malda: Viešpatie Jėzau, esu kaltas ir vertas pragaro bausmės. Tikiu, kad Tu praliejai Savo kraują ir mirei ant kryžiaus už mano kaltes. Tikiu, kad tu prisikėliai iš mirties ir esi Gyvas per amžius. Meldžiu, atleisk mano nuodėmes. Atveriu Tau savo širdies ir gyvenimo duris – būk mano Gelbėtojas ir Viešpats. Amen!

Jei Kristus apsigyveno tavo širdyje, esi išgelbėtas žmogus ir tikras krikščionis. Gyvenk SU Kristumi, KAIP Kristus ir DĖL Kristaus!