Santuoka yra nepaprastas įvykis. Dviejų žmonių gyvenimai susilieja lyg Nemunas ir Neris Kauno santakoje. Toliau sunku atskirti, kur Nemuno, o kur Neries vanduo, kadangi jie teka viena bendra vaga. „Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu” (Pr 2, 24). Visi norime sukurti tvirtą ir laimingą santuoką. Kaip to pasiekti? Tikriausiai suvokiame, kad reikia nepaprastos jėgos, kuri sujungtų du skirtingus žmones į vieną darnią šeimą ir išlaikytų šį ryšį tvirtą įvairiuose gyvenimo vingiuose. Ačiū Dievui, tokia jėga yra. Jos vardas – Meilė. Ji suriša ir sujungia taip stipriai, kad niekas negali atskirti, nes meilė yra pati didžiausia jėga šiame pasaulyje. Dievo Žodis labai vaizdingai atskleidžia nepaprastą meilės galią.
Meilė stipri kaip mirtis. Mirtis nuginkluoja ir įveikia visus savo priešus: galingus ir silpnus, protingus ir kvailus, turtingus ir vargšus… Didžiausi pasaulio galiūnai, karaliai ir prezidentai klumpa po jos kojomis. Prieš mirtį neatsilaiko joks žmogus. Ji visada laimi. Mirtis pralaimėjo tik kartą, ir beje, pralaimėjo Meilei. Meilė buvo prikalta prie Golgotos kryžiaus, palaidota tamsiame kape. Jau atrodė, kad Meilė mirė, bet štai Ji prisikėlė ir vėl gyva. Tikroji meilė neįveikiama ir niekada nemiršta. Ji visada gyva ir galinga. Santuoką dažnai puola ir bando griauti įvairūs priešai, tokie kaip Pyktis, Pavydas, Baimė, Melas, Savanaudiškumas, tačiau prieš Meilę jie bejėgiai. Meilė visada laimi kovoje su gyvenimo priešais.
Meilė karšta kaip ugnis. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna. Ugnis turi didžiulę galią. „Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią” (Jok 3, 5). Ugnis dega, šildo ir šviečia, kitaip tariant, išskiria didžiulę energiją, kuria mes naudojamės gamindami maistą, važinėdami automobiliu ar kitaip kurdami savo gyvenimo gerovę. Meilėje slypi nenuilstama varomoji jėga. Meilė uždega norą aukotis, daryti gera, sušildo tarpusavio santykius, ištirpdo ledinę širdį. Meilė duoda energijos ir jėgų įveikti gyvenimo audras. Daugybė vandenų jos neužgesins ir nepaskandins. Meilė įkvepia jėgų dirbti, kurti, aukotis, kentėti, nereikalaujant jokio atlygio. „Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies” – įsipareigojanti meilė. „Kaip apyrankę ant savo rankos” – pasiaukojanti meilė. Ar tokia meile grįsti jūsų santykiai (1 Kor 13, 4-8)?
Meilė brangesnė už auksą. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas. Ką gali pinigai, tikriausia, nereikia ir pasakoti. Visgi, prieš meilę net didžiausi turtai nublanksta. Žmonės mėgsta sakyti: kas turi pinigų, tas turi viską. Tačiau: už pinigus gali nusipirkti geriausių vaistų, bet sveikatos – ne. Gali įsigyti minkštą lovą, bet ne ramų miegą. Gali nusipirkti brangų laikrodį, bet nenusipirksi brangaus laiko. Už pinigus gali įsigyti gražius namus, bet nenusipirksi darnios šeimos. Gali nusipirkti padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą. Pinigų dėka gali įsigyti pažįstamų ir net gerbėjų, tačiau tikrų draugų – niekada. Gali nusipirkti pramogas ir linksmybes, bet laimės nenusipirksi už jokius pinigus. Galų gale už pinigus gali nusipirkti prašmatnų karstą ir vietą prestižinėse kapinėse, tačiau tikrai nenusipirksi vietos danguje. Vienintelis tikras pinigas žmogaus gyvenime yra Meilė. Kas turi Meilę, tas turi viską. Laimingas, kas ją randa. Meilė yra svarbiausia, ko reikia kiekvienam žmogui ir kiekvienai santuokai. Jei leisite Meilei viešpatauti jūsų santykiuose, bus ir laimė, ir santarvė, gyvensite drauge ilgai ir sėkmingai. Ir atvirkščiai, be meilės jokia santuoka neišsilaikys. Kas gi yra toji Meilė? Kur jos pasisemti, kad nepristigtume gyvenimo kelyje? Kaip jau supratote, tikroji meilė neperkama ir neparduodama. Ji dovanojama – duodama veltui. Tereikia išmokti ją priimti, saugoti ir duoti kitiems. Šventasis Raštas sako, kad „Dievas yra meilė. Ir kas nemyli, tas nepažįsta Dievo” (1 Jn 4, 8). Taigi, Dievas yra meilės šaltinis. Kas nepažįsta Dievo, tas iš tiesų nesugeba mylėti. Pirma – pažinti Dievą, antra – mylėti. Neįmanoma mylėti, esant atskirtam nuo meilės šaltinio. Negalime duoti to, ko neturime. O Meilė taip arti, Ji beldžiasi į mūsų širdies duris. Jėzus sako: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu” (Apr 3, 20). Meilė mirė ant kryžiaus vietoje mūsų, Ji savo krauju sumokėjo už visas mūsų nuodėmes. Ji nugalėjo mirtį ir kasdien beldžiasi į mūsų širdies duris. Meilė niekada nesiveržia jėga į mūsų gyvenimą. Ji kantriai laukia, kada mes ją noriai pasikviesime. Ar jūs norite priimti Dievo meilę ir nešti ją kitiems?
Mieli sutuoktiniai, nuolat semkitės meilės iš Dievo ir išliekite ją vienas kitam. Visuomet prisiminkite, kad meilė svarbesnė ir galingesnė už viską. Ir meilės niekada nebūna per daug. Tad mylėkite vienas kitą!
Kitas pamokslas: Patirk prisikėlimo jėgą
