Jau prieš tūkstančius metų skambėjo vėlykinis klausimas: „Ar miręs žmogus prisikels?” (Job 14, 14). Ar yra įrodymų, kad egzistuoja gyvenimas po mirties? Kiekvienas skirtingai atsako į šį klausimą. Ateistas atsakytų: „Ne, po mirties nieko nėra”. Daugelis rytų religijų atsakytų: „Taip”, tačiau turėdami galvoje reinkarnaciją, nes mano, kad žmogus sugrįžta į gyvenimą vabzdžio, gyvūno ar kito asmens pavidalu. Graikų filosofai tikėjo, kad žmogaus siela yra nemirtinga ir tęsia savo kelionę anapus mirties, tačiau išgirdę Paulių kalbant apie mirusiųjų prisikėlimą, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai tavęs pasiklausysime kitą kartą” (Apd 17, 32). Korinto bažnyčia buvo stipriai paveikta panašios filosofijos. Vieni tikintieji teigė, kad nėra mirusiųjų priskėlimo (12 eil.), o kiti niekaip negalėjo suprasti prisikėlimo idėjos, negalėjo įsivaizduoti, kaip mirusio žmogaus kūnas vieną dieną prisikels (35 eil.). Ar jūs tikite mirusiųjų prisikėlimu? Ar tikite, kad Jėzus Kristus buvo prikeltas iš mirties? Juk mirusiųjų prisikėlimas yra Evangelijos širdis – Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus, buvo palaidotas ir prisikėklė trečią dieną pagal Raštus (3-4 eil.). Jei nėra mirusiųjų prisikėlimo, tuomet ir Kristus nebuvo prikeltas (13 eil.), tuomet tuščias mūsų tikėjimas (14 eil.) ir esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių (19 eil.). Tačiau, ačiū Dievui, Kristus yra prikeltas (20 eil.) ir mūsų tikėjimas nėra tuščias. Mirus tikinčiam žmogui, jo siela keliauja į dangų ir laukia dienos, kada bus prikeltas jo kūnas. Daugelis turbūt norėtų paklausti, kaip bus prikleti mirusieji? Su kokiu kūnu prisikels mirusieji? Laiško Korntiečiams 15 skyriuje Dievas pateikia įtikinamus atsakymus, kuriuos mes ir patyrinėsime pamokslo metu (35 eil.).

Naujas kūnas (36-38 eil.). Gal kas paklaus... Kaip gali prisikelti mirusieji, juk jų kūnai supuvo žemėje, beliko tik kaulai, o gal net ir jie sudūlėjo? Su kokiu kūnu mirusieji pasirodys? Negi prisikels vaiduokliai ir mumijos? Paulius sako, kad toks mąstymas yra kvailas ir naivus, todėl pasitelkęs visiems suprantamą gamtos dėsnį, paaiškina prisikėlimo idėją. Paulius palygina mūsų dabartinį kūną su kviečio grūdu, kuris sėjamas į žemę supūva ir numiršta, tačiau vėliau atgija ir Dievas duoda jam naują kūną – naują pavidalą. Iš mirusio grūdo išauga naujas gražus augalas: „...kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai” (Mk 4, 31-32). Iš mirusių, supuvusių sėklų išauga nuostabios gėlės – tulpės, rožės, narcizai... Dabartinis mūsų kūnas pasėtas į žemę mirčiai – kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės (50 eil.), tačiau laukiame dienos, kada Viešpats suteiks jam naują pavidalą – pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną, ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau (Fil 3, 21). Ar Dievas, kuris padarė žmogų iš žemės dulkių (Pr 2, 7), gali padaryti jam naują kūną? Mano Dievas yra Visagalis – Jis viską gali! Ir Jis tai padarys! Jis paruošė naują kūną kiekvienam, kuris Jį myli ir Juo pasitiki. Ar jūs norite naujo ir gražaus kūno? Koks jis bus? Su kokiu kūnu prisikels mirusieji?

Kitoks kūnas (39-41 eil.). Tai bus visiškai kitoks kūnas. Yra didžiulis skirtumas tarp dabartinio ir būsimojo kūno. Juk sėkla ryškiai skiriasi nuo augalo. Ar ne taip? Pasitelkęs gyvenimo tikrovę, Paulius aiškina, kad ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų, ir kitoks paukščių. Vienokie dangaus kūnai, kitokie žemės. Dangaus kūnai, kaip ir žmonių, taip pat vienas nuo kito ryškiai skiriasi. Ir prisikėlęs kūnas skirsis nuo mirusiojo kūno savo išvaizda, forma, dydžiu, šlove ir t.t. Kita vertus, išlieka ir tam tikras tęstinumas tarp esamojo ir būsimojo kūno. Dievas duoda kiekvienai sėklai jos kūną (38 eil.). Iš kviečio grūdo užauga kviečiai, iš garstyčios – garstyčia, iš saulėgrąžos sėklos – saulėgrąža... Prisikėlęs kūnas nepaprastai skirsis nuo buvusiojo, tačiau tai bus žmogaus kūnas, ne slieko ar kaktuso kaip moko rytų filosofai, be to naujas kūnas nepraras asmeninių ypatybių ir tam tikro panašumo su buvusiuoju kūnu. Prisikėlusį Kristų pažino jo mokiniai. Ir mes galėsime atpažinti vieni kitus. Brangioji, ar čia tu? Neįtikėtina, kaip gerai atrodai! Kodėl prisikėlęs kūnas taip gerai atrodys?

Negendantis kūnas (42 eil.). Norėdamas, kad geriau suvoktume prisikėlusio kūno savybes, Dievas palygina jį arba, tiksliau sakant, priešpastato jį mūsų dabartiniam kūnui, kuris ya gendantis. Iš tiesų nuo pat gimimo mes po truputį gendame ir mirštame. Jaunystėje gal į tai nekreipiame per daug dėmesio, tačiau anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai senėjimo ženklų tiesiog neįmanoma nepastebėti. Nusilpsta akys, ima slinkti plaukai, genda ar net iškrenta dantys, mažėja raumenų masė, atsiranda raukšlės, retėja kaulai... Šis procesas tęsiasi tol, kol kūnas pasiduoda ir numiršta, o po mirties galutinai suyra pavirsdamas į žemės dulkes. Deja, bet tokios karčios yra nuodėmės pasekmės (Rom 5, 12). Nors šiuolaikinės medicinos pasiekimai yra stulbinantys, tačiau gedimo, senėjimo ir mirties proceso negali sutabdyti niekas. Sėjamas gendantis kūnas, tačiau prikeliamas negendantis, tai reiškia nesenstantis ir nemirštantis, sukurtas gyventi amžinai. Nereikės akinių, protezų, kosmetinių kaukių, plastinių operacijų... Nebus mirties ir laidotuvių. Prisikėlęs iš mirties Kristus daugiau nebemiršta! Koks puikus Dievo sumanymas!

Šlovingas kūnas (43 eil.). Būsite ne tik amžinai jaunas, bet ir nepaprastai gražus, nes prikeltas kūnas bus šlovingas. Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas plikas, nuogas grūdas, menkos išvaizdos sėkla, tačiau iš jos išauga nepaprasto grožio augalas, pasipuošęs žaliuojančiais lapeliais, margaspalviais žiedeliais, iš kurių sklinda pasakiškų kvapų aromatas. Prikeltas kūnas spindės šlovėje, nes Viešpats pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną (Fil 2, 21). „Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni – amžinam gyvenimui, kiti – amžinai paniekai ir gėdai. Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius” (Dan 12, 2-3). Tačiau kaip žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove, taip ir prikeltųjų kūnai turės skirtingą garbės laipsnį, kuris yra proporcingas mūsų atsidavimui Viešpačiui čia, žemėje. Nes kuo šlovingesnis žmogaus vidus – jo charakteris, tuo šlovingesnis bus ir prisikėlimas. Dievas veda tikinčiuosius per įkaitintas išbandymų krosnis, kad pakeistų ir išgrynintų mūsų vidinį žmogų (1 Pt 1, 6-7), kuris ir paveldės šlovingą kūną. Nuo mūsų atsidavimo lygio šiandien priklausys šlovės laipsnis amžinybėje. Ar investuojate į būsimąjį kūną?  Biblijoje gausu žmonių, kurie negailėdami savo jėgų ir gyvybės liko ištikimi Viešpačiui net sunkiausiose aplinkybėse, nes suvokė, koks atlygis jų laukia: „kiti buvo kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį prisikėlimą” (Hbr 11, 35). Paulius tarnavo Dievui vedamas to paties troškimo: „Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę” (2 Kor 4, 16-17). Kaip prisikėlimo tiesa įtakoja mūsų gyvenimą šiandien (58 eil.)?

Galingas kūnas (43 eil.). Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas kūnas. Dabartinis mūsų kūnas tikrai nepasižymi išskirtinėmis galiomis. Norėtume daug ką nuveikti gyvenime, tačiau taip dažnai pritrūksta jėgų, energijos, sugebėjimų ir sveikatos. Nuo pat gimimo žmogus kamuojamas pačių įvairiausių ligų, kurios metams bėgant nualina organizmą ir galutinai pakerta mūsų sveikatą. Prikeltas kūnas bus nepaprastai stiprus ir visiškai sveikas. Nebus ligų, skausmo, negalių... Nereikės vaistų, gydytojų ir ligoninių... Įgausime naujų sugebėjimų ir galių. Prisikėlęs Jėzus galėjo žaibišku greičiu keliauti iš vienos vietos į kitą, pranykti ir atsirasti (Lk 24, 31). Nepavargsime ir nesirgsime. „Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę. Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails” (Iz 40, 30-31).

Dvasinis kūnas (44-49 eil.). Dabartinis mūsų kūnas yra sielinis – juslinis, fizinis, materialus, žemiškas. Žuvų kūnas pritaikytas gyventi vandenyje, paukščių – skraidyti ore, žmogaus kūnas padarytas iš žemės dulkių ir pritaikytas gyventi žemėje. Prikeltas kūnas bus tinkamas gyventi danguje – dvasinis, kitų išmatavimų kūnas, neapribotas fizinių gamtos dėsnių. Prisikėlęs Jėzus galėjo kiaurai pereiti užrakintas duris (Jn 20, 19, 26), atsirasti ir pranykti (Lk 24, 31), pakilti į dangų (Apd 1, 9). Dabartinis kūnas panašus į Adomo – žemiškąjį, prikeltas kūnas bus panašus į Kristaus – dangiškąjį (49 eil.). Fizinis kūnas turi penkis pojūčius (rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas), kurių dėka pažįstame mus supantį pasaulį. Dvasinis kūnas turės gebėjimą pažinti dvasinę aplinką, kurios šiandien nematome ir nelabai apčiuopiame. Įsivaizduokite, kokie neregėti ir negirdėti pojūčiai atsivers gavus naują kūną (1 Kor 2, 9). Nauji kūnai bus tobulai pritaikyti visą amžinybę tarnauti Viešpačiui ir garbinti Jį dangiškoje aplinkoje.

Gal kas paklaus... Kada bus prikelti mirusiųjų kūnai? Biblija sako, kad tai įvyks Kristaus atėjimo metu (22-23 eil.). Dienos ir valandos nežino niekas, tik Tėvas danguje (Mt 24, 36), tačiau prisikėlimas arba pasikeitimas gali įvykti bet kurią akimirką – staiga (51-52 eil.). Ar esate pasiruošęs susitikti su Dievu? Ar norite naujo, amžino, galingo ir šlovingo kūno? Prisiminkite palyginimą apie sėklą ir kūną. Matote, ne visos sėklos sudygsta. Sėklą sudaro gemalas, kuriame slypi gyvybė, ir luobelė, kuri miršta pasodinta žemėje. Sėklos, kurių gemalai gyvi, sudygsta. Sėklos, kurių gemalai žuvę, sudygti negali. Žmogus turi dvasią, sielą ir kūną. Jei jūsų siela gyva, prisikelsite amžinam gyvenimui ir šlovei. Jei jūsų siela žuvusi, prisikelsite amžinai paniekai ir gėdai (Dan 12, 2-3). Ar jūsų siela gyva? Ją atgaivinti ir išgelbėti gali tik Viešpats Jėzus Kristus, kuris mirė už jūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė (3-4 eil.). Jei atgailausite už savo nuodėmes, pasitikėsite Kristaus auka ir šauksitės Jo vardo, Dievas pažada išgelbėti jūsų sielą (Rom 10, 9-10, 13) ir prikelti jūsų kūną (52-54 eil.). Ar norite tai padaryti šiandien?

Viešpatie Jėzau, esu kaltas ir vertas pragaro bausmės. Tikiu, kad Tu praliejai Savo kraują ir mirei ant kryžiaus už mano kaltes. Tikiu, kad Tu prisikėlei iš mirties ir esi Gyvas per amžius. Meldžiu, atleisk mano nuodėmes. Atveriu Tau savo širdies ir gyvenimo duris – būk mano Gelbėtojas ir Viešpats. Amen!

Gediminas K.

Kitas pamokslas: Kodėl nesutinku su visais penkiais kalvinizmo punktais?