„Bauginanti kaip kariuomenė” (Gg 6, 10). Kariuomenė, kelianti siaubą savo priešų širdyse, yra galinga kariuomenė. Tokia yra ir bažnyčia, kuri pasinaudoja savyje esančia Dievo Žodžio ir Jo Dvasios galia. Ji tokia galinga, kad net „pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18). Kristaus Nuotaka nėra tik neįprasto grožio niekutis, padėtas ant lentynos pasigrožėti. Ji nėra menka, silpna ir trapi vien todėl, kad yra nuostabi. Priešingai, ji yra nuostabi institucija, turinti didžiulę galią. Jos galia yra jos grožio dalis. Ji atsakingai naudoja savo galią, kad patiktų Dievui ir pagarbintų Jį. Ji yra aktyvi organizacija, veržliai nešanti Evangeliją visam pasauliui.

Bažnyčia yra galinga kaip kariuomenė. Ji turi galios padaryti viską, ko Dievas tikisi iš jos. Pagaliau, Dievas neprašys jos daryti tai, ko Jis neįgalino jos daryti.

Atleidimo galia

Būtų labai nedėkinga, jei patyrę Dievo atleidimą, atsisakytume atleisti kitiems. Jaunikis – Jėzus parodė Savo Nuotakai – bažnyčiai tobulą atleidimo pavyzdį. Netgi kenčiant ant kryžiaus Jo lūpų šauksmas tryško iš mylinčios širdies: „Tėve, atleisk jiems” (Lk 23, 34).

Biblija moko, kad atleidimas turėtų būti nuolatinis ir dažnai kartojamas veiksmas. Netgi Petras, klausdamas Viešpatį, kiek kartų turėtume atleisti, mintyse turėjo ribą:  „Ar iki septynių kartų?” (Mt 18, 21). Jėzaus atsakymas buvo tikslus – ne. Jėzus mintyse nebuvo ribų: „Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių" (Mt 18, 22). Tai gana paprasta matematiškai suskaičiuoti: septyniasdešimt kart septyni yra keturi šimtai devyniasdešimt. Jėzus nurodė Petrui tokį didelį skaičių, kad pasiekęs keturis šimtus devyniasdešimt kartų jis tikrai išsiugdys atleidimo įprotį ir taps per daug gailestingas, kad skaičiuotų toliau. Bažnyčia turi galią atleisti, vėl ir vėl iš naujo.

Jos atleidimas apima ir atstatymą. Biblija sako:

„Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti.” (Gal 6, 1)

Galatijos bažnyčioms buvo nurodyta pataisyti žmones, kurie suklydo. Čia nenurodoma, kad Dievo žmonės slankiotų aplinkui ieškodami trūkumų vienas kitame. Bet nusižengimui patekus į bažnyčios akiratį, ji turėtų veikti siekdama pataisyti kaltus bei grąžinti juos į teisingą gyvenimo kelią ir teisingus santykius su Dievu bei bažnyčia. Korinto bažnyčia yra geras atleidimo ir atnaujinimo pavyzdys. Šioje bažnyčioje buvo vyras, kaltas dėl amoralaus elgesio, ir jis buvo teisingai išskirtas iš bažnyčios. Pirmas laiškas Korintiečiams aprašo šį nutikimą. Rašydamas bažnyčiai kitą kartą, Paulius nurodė jiems atleisti ir atnaujinti santykius su kaltu asmeniu. Jo bausmė buvo pagrįsta ir pakankama, kad atneštų atgailą. Dabar buvo laikas atleisti:

„Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės. Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys. Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę.” (2 Kor 2, 6-8)

Kristaus Nuotaka turi galią atleisti pakartotinai ir atstatyti paklydusius. Ji turi naudotis šia galia, kol Jėzus sugrįš.

Maldos galia

Kas gali labiau įtakoti Jaunikį, nei Nuotaka? Kas gali įtikinti Jį, kai niekas kitas negali? Kristaus Nuotaka turi galią maldoje. Norintys patirti maldos galią savo gyvenimuose, turi užimti geriausią poziciją, kad juos išgirstų ir jiems atsakytų. Kodėl Viešpats turėtų išklausyti maldas atsisakančių būti Jo bažnyčios dalimi? Toks atsisakymas trukdo maldai. Susitapatinimas su Dievo žmonėmis ir  Dievo šlovinimas per Jo bažnyčią sustiprina maldas.

Bažnyčia turi galią maldoje. Atkreipkite dėmesį į šį pavyzdį:

„Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį. Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra. Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais.” (Apd 4, 31-33)

Bažnyčiai nuoširdžiai pasimeldus, Viešpats atskleidė jiems Savo buvimą su jais. Dievas sudrebino vietą, kurioje jie buvo susirinkę ir pripildė juos Savo Dvasios. Bažnyčia drąsiai skelbė Jo Žodį. Jos narių širdys ir sielos buvo suvienytos. Jų dosnumas buvo padidintas, ir jie liudijo su galinga jėga. Dar daugiau, melsdamiesi jie patyrė gausią malonę.

Argi nėra didinga maldos galia? Bažnyčia turi maldos galią. Naudokime ją visuomet: „Be paliovos melskitės!” (I Tes 5, 17).

Liudijimo galia

Šventoji Dvasia yra bažnyčios liudijimo jėga:

„Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.” (Apd 1, 8)

Jėzus nurodė bažnyčiai: „pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių" (Lk 24, 49). Ji taip ir padarė. Po Kristaus žengimo dangun bažnyčia laukė dešimt dienų ir tuomet  buvo pakrikštyta Šventosios Dvasios jėgoje. Jai buvo pavesta skelbti Evangeliją visame pasaulyje, ir dabar ji gavo jėgos tai daryti. Ji vis dar turi šią jėgą ir atsakomybę šiandien. Kadangi bažnyčiai buvo liepta laukti jėgos, prieš žengiant pirmyn, akivaizdu, kad ji negalėjo atlikti pavesto darbo be šios jėgos. Ir šiandien bažnyčios negali veikti be Šventosios Dvasios jėgos.

Liudijimo galia yra Šventoji Dvasia, kuri įtikina girdinčius išgelbėjimo žinią: „Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo” (Jn 16, 8). Kristaus nuotakai skelbiant Dievo Žodį, Šventoji Dvasia įtikina žmones, kad jie yra nusidėjėliai ir jiems reikia Gelbėtojo. Ji įtikina žmones, kad patys jie nėra teisūs, ir jiems reikia Kristaus teisumo. Ji įtikina žmones, kad teismas tikrai ateis. Bažnyčia skelbia žinią – jei žmogaus nuodėmės nebus uždengtos Kristaus teisumu, pražuvusių teismo metu, jis bus įmestas į ugnies ežerą. Šventoji Dvasia įtikina žmogų, kad skelbiama žinia yra tiesa.

Ne mūsų darbas – įtikinti nusidėjėlius. Mūsų darbas – liudyti Kristų. Bažnyčia turi galią liudyti, Šventoji Dvasia turi galią įtikinti, Jėzus turi galią išgelbėti. Tai bent komanda!

Kristaus kraujo galia

Kristaus kraujas turi apvalančią galią, ir Kristaus bažnyčia turi priėjimą prie šio apvalymo. Jei  Kristus įsigijo bažnyčią Savo krauju, be abejonės, ir apvalys ją Savo krauju. Dievo žmogus, leidęs nuodėmei įeiti į savo gyvenimą, gali išpažinti ją Viešpačiui ir apsivalyti: „Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių” (1 Jn 1, 7).

Dar daugiau, Kristaus kraujyje glūdi visa nugalinti jėga: „Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju” (Apr 12, 11). Šėtonui sutelkus savo jėgas prieš mus, yra gera žinoti, kad dėka Kristaus kraujo mes galime nugalėti įnirtingą priešą. Kristaus kraujas niekuomet nepraras savo galios. Jis vis dar yra gyvybiškai svarbus apvalymo ir pergalės veiksnys.

Nuostabi Kristaus Nuotaka yra didžios galios institucija. Ji turi atleidimo galią, maldos galią ir Kristaus kraujo galią.

(tęsinys) Kristaus Nuotaka nuostabi savo vienybe