Kristaus Nuotaka, bažnyčia, turi būti pristatyta Viešpačiui kaip skaisti mergelė, be jokios dėmės ir trūkumų. Ji nuostabi Jo akyse. Jos grožis kaip mėnulio.

Nuostabi šviesa

Švelni mėnulio šviesa patikina kiekvieną, kad anapus žemės atmosferos yra kažkas nuostabaus, gero ir naudingo žmogui. Mėnulio buvimas primena, kad saulė vis dar yra danguje ir patekės kitą rytą. Mėnulis įtakoja traukos jėgą, kontroliuoja potvynius ir atoslūgius, įneša oro pasikeitimus.

Taip pat bažnyčia puikiai primena, kad žmogus gali pakilti virš nuodėmės bei pasaulio sugedimo ir atrasti kilnų autoritetą, nukreipiantį jį geru bei gražiu keliu. Kristaus Nuotaka švelniai šviečia nuodėmės aptemdytame pasaulyje, parodydama, kad vis dar yra viltis Kristuje. Jos nariams yra liepta: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje" (Mt 5, 16). Pagaliau, ji apibūdinama  kaip „pasaulio šviesa” (Mt 5, 14).

Mėnulis yra kai kuo ypatingas. Jis visuomet yra toks pats, bet ne visuomet pasirodo toks pats. Kartais jis pasirodo pilnas ir spindinčiai švyti. Kartais pasirodo kitokios spalvos, priklausomai nuo atmosferos, esančios tarp žemės ir mėnulio. Kartais pasirodo tik pusė mėnulio, ketvirtadalis ar maža skiltelė danguje. Nepaisant skirtingų mėnulio pasirodymų įvairiais laikais bei skirtingomis aplinkybėmis, ištikrųjų, jis visuomet yra toks pats. Jis toliau sukasi tuo pačiu būdu ir atlieka jam skirtą darbą.

Taip pat yra ir su Kristaus Nuotaka. Nesvarbu, kokia tarnyste ji užsiima ir kaip atrodo kitiems, ji visuomet išlieka tokia pati. Ji visuomet nuostabi, jei yra tokia, kokią Viešpats ją nori matyti.

Pražuvusiems ji pasirodo kaip sielų laimėtoja, duodanti vertingą sėklą. Ji sėja sėklą, laisto ją gailesčio ašaromis, įdirba ją malda, kantriai laukia ir džiaugiasi, Dievui auginant ją.

Keliaujantis per šį pasaulį žmogus mato ją kaip ramybės prieglobstį. Dievo žmonės yra svetimšaliai ir pakeleiviai šioje žemėje. Mes laukiame miesto. Mes esame ne iš pasaulio, kita vertus, mes esame pasaulyje. Neturint čia išliekančio miesto, Dievo žmonėms reikia ramybės prieglobsčio gyvenimo kelyje. Bažnyčia yra gaivinantis prieglobstis, reikalingas dažnam poilsiui kelyje. Ateidami į bažnyčią, galime rasti ramybę, atsigaivinti, pasisemti stiprybės ir padrąsinimo. Praleisdami pamaldas, mes nepasirengiame likusią savaitę atstovėti prieš blogį, sklindantį  pasaulyje.

Nuostabi Kristaus Nuotaka pasirodo kaip paguodos šaltinis krikščionims, kurie yra nusiminę bei išsekę. Kur galima rasti geresnę pagalbą žemėje, nei pas Dievo žmones? Bažnyčioje Dievas mums parūpino petį, į kurį galime atsiremi. Niekas kitas geriau nesupras krikščionio poreikių, nei kitas krikščionis. Suprasdama kitų poreikius, bažnyčia žino, kaip konkrečiai melstis už Dievo žmones. Pasauliečiai nei žino, nei supranta keliaujančių šventųjų paguodos poreikius. Bažnyčioje yra panašių problemų turinčių žmonių, kurie gerai žino, kad tam tikrus poreikius gali patenkinti tik Viešpats.

Jos pasirodymas skirtingais būdais patenkina skirtingų žmonių poreikius. Bažnyčia yra dieviškos paskirties mokytoja besimokančiam žmogui. Tie, kurie nėra patenkinti savo žiniomis apie Dievą ir Bibliją, gali pagilinti jas dėka bažnyčios tarnystės. Jėzus įsakė jai mokyti: „Mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs” (Mt 28, 20) – tai yra pagrindinė bažnyčios atsakomybė. Kur mes rasime geresnį mokytoją, nei Kristaus Nuotaka? Kur mes rasime geresnį vadovėlį, nei tas, kurį naudoja bažnyčia? Kur mes rasime geresnį kasdienio gyvenimo vadovą, nei bažnyčia, sekanti Kristumi?

Kaip ir mėnulis, ji pasirodo skirtingais būdais, skirtingu laiku ir skirtingiems žmonėms. Vienišiems, ji yra galimybė bendrauti. Nekrikštytiems, ji yra autoritetinga įsakymo vykdytoja. Norinčiam dirbti asmeniui, ji yra galimybė tarnauti.

Bažnyčia, esanti teisinguose santykiuose su Kristumi, visuomet yra tokia pati, bet ne visuomet pasirodo tokiu pačiu būdu. Kartais žmonėms reikia vienokių dalykų, kartais kitokių. Ar ji pasirodo, kaip sielų laimėtoja, ramybės užuovėja, guodėja, mokytoja, krikštytoja, ar kaip galimybė tarnauti, ji visuomet yra nuostabi Kristaus Nuotaka. Jos grožis yra šviesos grožis, nepaisant ypatingų jos pasirodymų tam tikru metu.

Nuostabi vertė

Kristaus bažnyčia yra milžiniškos vertės institucija. Jos vertę atskleidžia didžiulė kaina, sumokėta už ją. Kristus sumokėjo už ją Savo gyvenimu: „Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save” (Ef 5, 25). Jis atidavė už ją nenuodėmingą gyvenimą. Jis atidavė už ją savanorišką ir pasiaukojantį gyvenimą. Jis atidavė už ją tikrą gyvenimą.  Jis atidavė už ją tarnaujantį, dalijantį, gerbiamą ir aprūpintą gyvenimą. Ar kyla nors menkiausia abejonė, kad Jėzus be galo gerbia Savo bažnyčią ir laiko ją labai vertinga? Ji yra Kristui tokia brangi, kad Jis praliejo Savo kraują už ją. Atkreipkite dėmesį į šiuos žodžius:

„Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju.” (Apd 20, 28) 

Kuo vertingesnis turtas, tuo jis labiau spindi. Kokia nuostabi Kristaus Nuotaka dėka savo vertės! Jos nepaprastas grožis yra jos vertės grožis. Ji nupirkta Kristaus krauju.

Nuostabi žinia

Kristaus Nuotaka skelbia nuostabią žinią. Tai vilties žinia. Viltis yra brangus dalykas krikščionims, tai mūsų lūkesčiai ir troškimai. Pavyzdžiui, mes laukiame Jėzaus sugrįžimo ir trokštame, kad Jis ateitų, taip mes turime viltį. Mes tikimės, kad Dievas aprūpins mūsų poreikius ir trokštame, kad Jis padarytų tai; mes turime viltį. Mes tikimės, kad Jis išgirs ir atsakys į mūsų maldas ir trokštame, kad Jis atsakytų į jas. Todėl ir sakome, kad mes turime viltį. Mes tikime, kad Dievas laikysis Savo pažadų ir trokštame to, taip mes turime viltį. Viltis yra mūsų laukimas ir troškimas. Psalmistas sako: „Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės” (Ps 71, 5). Šią vilties žinią Dievas patikėjo bažnyčiai. Skelbk ją, tikėk ja, dalinkis ja.

Bažnyčios žinia taipogi yra ir išsigelbėjimo žinia. Žinia, kad žmogus gali išvengti pragaro kančių, yra nuostabi žinia, kuri patikėta mylimai Kristaus nuotakai. Biblija moko, kad pragaras yra tikras, degantis ugnimi, besiplečiantis ir kupinas neišvengiamų kančių. Bažnyčia įspėja žūstančius ir skelbia, kad išgelbėjimas yra vienintelis būdas to išvengti: „Tai kaipgi pabėgsime mes, nepaisydami tokio didžio išgelbėjimo” (Hbr 2, 3), kuris buvo ir bus skelbiamas, kol Jėzus sugrįš.

Dar daugiau, jos žinia yra meilės žinia. Niekas kitas, vien tik meilė motyvavo Dievą siųsti Savo Vienintelį Sūnų mirti už žmonių nuodėmes. Tiktai meilė paskatino Dievo Sūnų guldyti Savo gyvybę už nuodėmingą giminę. Meilė ištraukia nusidėjėlį iš nevilties gelmių, pakelia jį ir pastato ant tvirtos uolos. „Nes Dievas taip pamilo...” (Jn 3, 16)  skamba po visą žemę, kadangi Kristus pavedė Savo nuostabiai Nuotakai skelbti šią žinią visam pasauliui. „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!” (I Jn 3, 1). Jos žinia yra meilės žinia.

Kokia žinia! Jos žinia yra vilties, išsigelbėjimo ir meilės žinia. Dar daugiau, tai yra ir užtikrinimo žinia. Jos žinia ne tik skelbia Dievo meilę, bet taipogi užtikrina tikintįjį, kad jis išliks Dievo meilėje. Atidžiai pažvelkime į šias eilutes:

„Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.” (Rom 8, 38-39)

Čia yra užtikrinama, kad Dievo meilė tęsis amžinai. Nei galingi, nei paslaptingi, nei baisūs, nei įprasti dalykai negali atskirti tikinčiojo nuo Dievo meilės. Tai yra užtikrinimo žinia.

Kristaus Nuotaka, Jo bažnyčia, skelbia kvietimo žinią. Paskutinį Biblijoje užrašytą kvietimą skelbia bažnyčia:

„Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!" Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!" Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens.” (Apr 22, 17)

Nuotaka kviečia ateiti. Nepaisant  to, ką sako ar daro kiti, Šventoji Dvasia ir Kristaus Nuotaka, drauge kviečia žmones ateiti pas Kristų. Kvietimas skirtas visiems, kurie atsilieps į jį. Gyvenimo vanduo siūlomas dovanai. Visi yra kviečiami atsiliepti į jos vilties, išgelbėjimo, meilės bei užtikrinimo žinią, priimant Kristų – Gyvybės Vandenį: „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą“ (Jn 1, 12).

Nėra jokių abejonių, jog Kristaus Nuotaka yra tokia nuostabi. Ji turi nuostabią šviesą, nuostabią vertę ir nuostabią žinią.

(tęsinys) Kristaus Nuotaka nuostabi savo tyrumu