Baptistų bažnyčia

2. JĖZAUS KRISTAUS BAŽNYČIOS KILMĖ
 

Kada ir kaip atsirado pirmoji Jėzaus Kristaus bažnyčia? Kada buvo įkurta pirmoji bažnyčia, ir kas ją įkūrė?

Jonas Krikštytojas paruošė bažnyčią

Jonas Krikštytojas paruošė žmones, iš kurių Jėzus Kristus įkūrė bažnyčią. Jonas Krikštytojas neįkūrė bažnyčios; jis paruošė žmones, kurie tapo pirmąja bažnyčia. Karalius Dovydas nepastatė pirmosios Izraelio šventyklos; jis paruošė statybines medžiagas, iš kurių jo sūnus Saliamonas pastatė šventyklą. Lygiai taip, Jonas Krikštytojas paruošė medžiagą (žmones), iš kurių Jėzus Kristus pastatė (įkūrė) Savo pirmąją bažnyčią.

Kaip Dievas ir pažadėjo (Iz 40, 3; Mal 3, 10), Jonas Krikštytojas atėjo paruošti Viešpačiui žmones (Mt 11, 7-15).

„Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą" (Lk 1, 17).

Daktaras L.L. Clover, bažnyčios istorikas, pastebėjo: „Jono Krikštytojo vardas yra reikšmingas. Krikštytojas – pirmasis žmogus, siųstas Dievo turint autoritetą krikštyti. Jono darbas buvo dvejopas: paruošti Viešpačiui žmones (paruošti atsivertusius, pakrikštyti juos) ir pristatyti pasauliui Jėzų Kristų (Jn 1, 29-36)” (1).

Jono tarnavimas pažymi Įstatymo amžiaus pabaigą ir paruošia kelią Naujojo Testamento bažnyčios tarnavimui. „Įstatymas ir pranašai – iki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi” (Lk 16, 16). 

Jonas skelbė Jėzų – „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” (Jn 1, 29), ir jis krikštijo tuos, kurie atgailavo bei tikėjo (Mt 3, 1-6). Šie pakrikštyti tikintieji ir buvo žmonės, kuriuos Jėzus Kristus iššaukė iš pasaulio ir įkūrė Savo pirmąją bažnyčią.

Jėzus Kristus įsteigė, pradėjo, įkūrė bažnyčią

Pats Jėzus Kristus, Savo žemiškosios tarnystės metu, įsteigė pirmąją bažnyčią, iššaukdamas pakrikštytus mokinius, kuriuos Jonas buvo parengęs (Mt 4, 17-22). Taigi Jėzus, bažnyčios Įkūrėjas ir Galva, pradėjo statyti SAVO bažnyčią.

Bažnyčia yra graikų kalbos žodis εκκλησια, kuris sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių – εκ, kuris reiškia iš, ir καλεω, kuris reiškia šaukti. Todėl tiesioginė žodžio εκκλησια reikšmė – iššauktas susirinkimas. Iš tikrųjų Jėzus pradėjo Savo bažnyčią tuomet, kai iššaukė susirinkimą, kurį paruošė Jonas Krikštytojas. Jėzus iššaukė juos, suorganizavo juos į bažnyčią, mokė bei lavino juos, davė jiems autoritetą vykdyti Jo darbą žemėje.

Jie veikė kaip Jėzaus Kristaus bažnyčia Jo asmeninės tarnystės žemėje metu. Bažnyčia neprasidėjo Sekminių dieną, kaip daugelis teigia. Jėzus pašaukė ir paskyrė apaštalus bažnyčioje Savo žemiškosios tarnystės metu. Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma - apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; po to – stebuklai, paskui – išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos” (1Kor 12, 28).

Kada Dievas pašaukė ir paskyrė apaštalus bažnyčioje? Atsakymas yra aiškus ir paprastas – Savo žemiškos tarnystės metu. „Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais” (Lk 6, 13). Jei bažnyčia prasidėjo Sekminių dieną (Apd 2), kaip Jis galėjo pašaukti ir paskirti apaštalus „bažnyčioje” (1 Kor 12, 28), jei bažnyčia dar neegzistavo? Atsakymas yra paprastas. Jėzaus Kristaus bažnyčia egzistavo dar iki Sekminių. Pats Jėzus Kristus ją pradėjo Savo tarnystės žemėje metu.

Jėzaus Kristaus bažnyčia, kaip ankstyvasis iššauktas ir organizuotas susirinkimas, veikė kaip bažnyčia ir atitiko visas bažnyčios charakteristikas. Faktas, kad bažnyčia egzistavo Jėzaus žemiškos tarnystės metu, yra aiškiai įrodytas Rašte. Jėzus Kristus suteikė šiam susirinkimui autoritetą krikštyti (Jn 4, 1-2). Jėzus supažindino ir įsteigė Viešpaties Vakarienę pirmoje bažnyčioje, kad švęstų ją kaip nuolatinį atminimo įsaką visos Naujojo Testamento bažnyčios ateityje (Lk 22, 14-20; 1 Kor 11, 23-26). Laiškas Hebrajams pažymi, kad Jėzus giedojo bažnyčioje drauge su Savo broliais: „Aš paskelbsiu Tavo vardą savo broliams, vidury susirinkimo Tave šlovinsiu giesme” (Hbr 2, 12). Kada tai vyko? Įsteigęs Viešpaties Vakarienę, Jėzus giedojo gyrių su Savo bažnyčia. „Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną” (Mt 26, 30; Mk 14, 26).

Jėzus Kristus taip pat paskelbė Savo absoliučią valdžią, kai jis Pats įgaliojo ir pavedė Savo bažnyčią tarptautinei misijai – skelbti Evangeliją, krikštyti ir mokyti: „Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen” (Mt 28, 18-20).

Kam Jėzus davė šį pavedimą? Pastebėkite, kad Jis pažadėjo, jog tai bus nepaliaujantis tarnavimas, besitęsiantis iki pat pasaulio pabaigos. Per ką Jis tęs ir įamžins šį tarnavimą? Per apaštalus? Ne, jie visi jau seniai mirę. Pavedimas nebuvo duotas išskirtinai apaštalams, nes tokiu atveju jis nustotų galiojęs jiems mirus, ir Jėzaus pažadėtas nepaliaujamas tarnavimas negalėtų būti tiesa. Jėzus Savo bažnyčiai davė pavedimą, kurį Jis Pats pradėjo vykdyti ir tęsia per Naujojo Testamento bažnyčias, kurios egzistuoja iki šių dienų.

Jėzaus Kristaus bažnyčią paruošė Jonas Krikštytojas, o pradėjo ir suorganizavo Pats Jėzus Kristus.

Jėzus Kristus įgalino bažnyčią Šventąja Dvasia

Po prisikėlimo ir prieš žengimą į dangų Jėzus įsakė Savo vietinei Naujojo Testamento bažnyčiai pasilikti Jeruzalėje ir laukti Šventosios Dvasios pažado. Kodėl turėjo ateiti Šventoji Dvasia? Kokio tikslo Jėzus siekė krikštydamas (panardindamas) Savo pirmąją bažnyčią Šventąja Dvasia? Pats Jėzus Kristus pateikia atsakymą ir tikslą sakydamas: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių” (Apd 1, 8).

Šis pažadas turėjo aiškų tikslą ir išsipildė Sekminių dieną (Apd 2). Jėzus nepažadėjo bažnyčios gimimo Sekminių dieną. Niekur Rašte toks pažadas nėra net numanomas. Pats Jėzus žadėjo pakrikštyti bažnyčią kaip instituciją ar susirinkimą Šventąja Dvasia, kad įgalintų ją vykdyti Didįjį Pavedimą (Lk 24, 49). Šventoji Dvasia nepakrikštijo nei vieno atskiro asmens. Jėzus buvo Krikštytojas. Šventoji Dvasia buvo priemonė (Mt 3, 11; Mk 1, 8; Lk 3, 16; Jn 1, 33).

Sekminės buvo ne bažnyčios pradžia ar gimimas, bet jau egzistuojančios bažnyčios, kurią Jėzus Kristus jau buvo pradėjęs ir suorganizavęs, įgalinimas bei patepimas. Apaštalas Petras paaiškina Sekminių tikslą ir rezultatą: „Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet mums tarnavo tuo, kas dabar pranešta jums per tuos, kurie paskelbė Evangeliją Šventąja Dvasia, pasiųsta iš dangaus; į tai trokšta pažvelgti angelai” (1 Pt 1, 12).

Protestantai tvirtina, kad Sekminės pažymi bažnyčios gimimą ir  Šventosios Dvasios apsigyvenimo tikinčiuosiuose pradžią. Protestantai teigia, kad Sekminės taip pat pažymi visuotinės nematomos bažnyčios pradžią. Jie sako, kad Šventoji Dvasia negyveno tikinčiuosiuose iki Sekminių. Kiti tvirtina, kad žmonės net nebuvo gimę iš naujo iki Sekminių. Jie susieja gimimą iš naujo su „Šventosios Dvasios krikštu” teigdami, kad pradedant nuo Sekminių dienos, įtikėjimo momentu, žmonės yra pakrikštijami Šventąja Dvasia į visuotinę ir nematomą bažnyčią.

Tikintieji buvo gimę iš naujo ir juose gyveno Šventoji Dvasia dar iki Sekminių. Petras tvirtina, kad Senojo Testamento šventuosiuose gyveno Kristaus Dvasia: „Šito išgelbėjimo ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę. Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto nurodžiusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę” (1 Pt 1, 10-11). Raštas sako, kad Dievo Dvasia gyveno ir Juozapo širdyje: „Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?” (Pr 41, 38).

Savo ankstyvojo tarnavimo žemėje metu Jėzus Kristus įtikinėjo Nikodemą dėl gimimo iš naujo būtinybės (Jn 3 sk.). Išgelbėjimo momentu žmogus gimsta iš Dvasios, ir Šventoji Dvasia apsigyvena jame (Rom 8, 9). Jėzus NESAKĖ Nikodemui: „Tau būtina gimti iš naujo, bet turi palaukti iki Sekminių”.

Pirmoji Jėzaus Kristaus bažnyčia dar iki Sekminių dienos turėjo 120 narių: „Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė...” (Apd 1, 15). Paklusdami Jėzaus Kristaus nurodymui šie 120 bažnyčios narių laukė Jeruzalėje Šventosios Dvasios pažado (Apd 1, 4-5).

Tėvo pažadas buvo išpildytas Apaštalų darbų knygos 2-ajame skyriuje, kai Jėzus pakrikštijo Savo bažnyčią Šventąja Dvasia ir suteikė jai, kaip asamblėjai, jėgos skelbti Evangeliją ir kurti bažnyčias. Ta jėga buvo apreikšta kai jie skelbė Evangeliją, kai žmonės buvo įtikinti dėl nuodėmės, atgailavo, įtikėjo Viešpatį Jėzų Kristų, buvo pakrikštyti ir PRISIDĖJO prie bažnyčios: „Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų” (Apd 2, 41).

Prie ko prisidėjo šie naujai atsivertę žmonės? Jie prisidėjo prie Jėzaus Kristaus bažnyčios, kuri jau buvo įsteigta. Jie prisidėjo prie 120 narių.

Taigi, kada ir kaip atsirado Jėzaus Kristaus bažnyčia? Bažnyčia buvo Jono Krikštytojo paruošta, Jėzaus Kristaus pradėta/įsteigta ir Šventosios Dvasios įgalinta vykdyti darbą, kurį Jėzus Kristus – bažnyčios Galva – pašaukė ją atlikti.

 

Tęsinys: Jėzaus Kristaus bažnyčių tapatumas